Šiuo metu nekilnojamojo turto brokeriai Lietuvoje nelicencijuojami ir jų veikla nėra griežtai kontroliuojama, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą brokerį, nes klaidingas pasirinkimas gali būti pavojingas jūsų kišenei. Niekuomet nereikėtų sutikti su pasiūlymu nurodyti sutartyje dirbtinai sumažintą perkamo būsto kainą, nes įvykus net akivaizdžiai apgaulei, būtų neįmanoma atgauti visos tikros būsto vertės, o tik tą dalį, kurią nurodėte pirkimo – pardavimo sutartyje.
Kur cirkuliuoja gryni pinigai – ten, kaip žinia, dažnai (ypač Lietuvoje) pasitaiko apgaulės atvejų. Dėl šios priežasties, kai yra perkamas nekilnojamasis turtas – atsiskaityti patartina banko pavedimu, o ne grynaisiais. Kol vyksta atsiskaitymas už būstą, visi reikiami dokumentai, reikaligi pirkimo – pardavimo sutarčiai paruošti, yra saugomi pas notarą, ir tik atlikus pinigų pervedimo veiksmus pasirašoma sutartis. Patikimiau būtų kreiptis į žinomų agentūrų nekilnojamo turto brokerius, nes jų žinios bei patirtis, reputacijos saugojimas neleis jums įkristi į finansinę duobę, uždengtą plona politileno plėvele, apibarstyta dar nesupuvusiais rudeniniais lapais.
Negaliu nepaminėti rankpinigių ir avanso, be kurių paprastai neapsieinama. Šios dvi sąvokos yra skirtingos, nors naudojamos tam pačiam tikslui. Rankpinigiai atlieka įrodomąją ir užtikrinamąją funkciją ir pirkėjui atsisakius įsipareigojimų, sumokami dvigubu dydžiu. Avanso turinį teisės aktai neapibrėžia, taigi, avansas gali būti naudojamas pagrindinėje ir preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje, tačiau, skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos – pirkėjas, sumokėjęs avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, bet tokio paties dydžio, koks buvo sumokėtas.
Taigi perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje – vertėtų laikytis taisyklės: devynis kartus pamatuok, o dešimtą – kirpk.