Šiuolaikinis lietuviškos šeimos portretas

Šiuolaikinis lietuviškos šeimos portretas

Vis didėjantis skyrybų skaičius, girdimos išvados, kad tėvai vaikams kasdien vidutiniškai neskiria nei 7 minučių dėmesio, neramina ir gąsdina tiek institucijų, atsakingų už šeimos vertybių tausojimą, tiek bet kurį visuomenės narį. Iškilūs žmonės bando „populiarinti“ šeimą, pvz., būrys Kauno garsių žmonių šių metų vasario 16 dieną kvietė minėti kitaip: jie dalyvavo šeimos fotosesijoje ir kvietė šventę minėti nebūtinai oficialių kalbų renginiuose, tačiau artimųjų rate ir pasidžiaugti bendravimu. Tačiau kas lemia lietuviškos šeimos tradicijų nykimą, o galbūt tradicijos tik persiorientuoja?

Nieks negalėtų paneigti, kad Vakarų kultūra stipriai veikia lietuvių psasulėžiūra, norima kuo labiau atsiplėšti nuo Rytų Europos tradicijų. Kelionės, įvairios stažuotės, projektai, interneto suteikiamos galimybės leidžia iš arti susipažinti su kitokiomis kultūromis, kitokia gyvenimo patirtimi. Žmonės tampa vis labiau nepriklausomi nuo vienas kito, nuo šeimos ir siekia tą nepriklausomybę išlaikyti. Vestuvės nebėra savaime suprantamas dalykas, o keliami reikalavimai antrajai pusei auga. Dėl šių priežasčių žmonės linkę atsisakyti vis mažiau laisvių dėl bendro gyvenimo kūrimo, todėl, susidūrus su sunkumais, nededama pernelyg daug pastangų išlikti kartu.

Dviejų žmonių sprendimas kurti gyvenimą kartu dažniausiai yra ilgai apmąstytas, pora svarsto įvairias galimybes ir tikimybes. Dėl šios priežasties itin svarbu, kad partneris turėtų tas savybes, kurios santykiuose atrodo svarbiausios. R. Dobrovolskienės atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad tarp labiausiai poros vertinamų kriterijų yra antrosios pusės seksualumas, atsakingumas, jautrumas, darbštumas ir sąžiningumas. Žinoma, kiekvienas žmogus šias savybes gali suprasti kiek savitai, tačiau bendros nuostatos išlieka ir turi didžiulės įtakos šeimos gyvenimui.

Porai taip pat itin svarbu ir ne tik vertinamos teigiamos savybės, tačiau ir tai, kas partneryje nepatinka. Šiuos klausimu vyrų ir moterų nuomonės išsiskyrė: pirmieji skundėsi moterų bloga nuotaika, agresyvumu, griežtumu, o šios savo nuožiūra buvo nepatenkintos antrųjų pusių išlaidumu, pasyvumu, empatijos trūkumu, tingumu. Greičiausiai porų diskusijos ginčijantis dėl šių savybių gali būti nesibaigiančios: vyrai kaltins negatyviomis emocijomis, o moterys ginsis, kad būten jie jas ir iššaukia. Žinoma, empatija turėtų būti skatinama ir ugdoma, tačiau to padaryti „piktuoju“ greičiausiai nepavyks.

Taigi keičiantis gyvenimo tempui, pobūdžiui, tradicinė šeima taip pat transformauojasi. Ji kuriama vis vėlyvesniame amžiuje, partneriai linkę labiau atsakyti už savo nei už bendrą gerovę, nenorima atsisakyti laisvių. Moterys tampa emancipuotomis, tačiau darbas, karjera ir buitis kartais slegia pernelyg, o vyrų nesupratingumas ar nemokėjimas jiems paaiškinti problemų kelia stresą ir įtampą. Galiausiai neišlaikiusios poros nusprendžia pasukti skirtingais keliais ir atgauti ramybę. Dėl šių priežasčių pokalbiai, bendra veikla itin pagelbėja suprasti, o ne kaltinti ir gali padėti išsaugoti santykius, nors tai gali pasirodyti ir daugiau pastangų reikalaujantis sprendimas nei skyrybos.