Lietuvos politikos istorija

kodel-lietuvos-taryboje-1918-metais-nebuvo-moteru

Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė turėjo nueiti ilgą politinį kelią, kad būtų pripažinta tarp kitų pasaulio šalių. Prie stiprios politinės sistemos sukūrimo prisidėjo ne tik parlamentai ar signatarai, bet ir tuo metu patriotizmu deganti visuomenė. Tačiau politinio perversmo dėka susikūrė politinės partijos, kurios gyvuoja lyg šių dienų. Be šių partijų pozicionavimo valdžioje nebūtų  priimti šaliai svarbūs įstatymai ir pakeitimai.
Partijų kūrimąsi lėmęs Tautinis sąjūdis XIX a. antroje pusėje atnešė didelių permainų Lietuvos politikos istorijoje. Tuomet veikianti caro priespauda draudė švietimą ir lietuviškų knygų skaitymą bet kokia forma. Caro užnugaryje besikuriančios grupelės ir draugijos veikė organizuodamos lietuviškų knygų platinimą ir leidimą. Spaudos draudimo metas paskatino įsikurti Lietuvos socialdemokratų partiją, kurios politinės – socialinės idėjos buvo skleidžiamos pasitelkus nelegalią periodinę spaudą bei suvažiavimus. Socialdemokratai skleidė nepriklausomos Lietuvos Respublikos idėjas, todėl tapo viena iš sėkmingiausių partijų tuometinėje Lietuvoje.
Kelerių metų bėgyje laikraščio „Varpas“ leidėjai ir platintojai nusprendė taip pat įkurti demokratų partiją, kuri vėliau pervadinta į Lietuvos demokratų partiją. Šios partijos veikimas rėmėsi švietėjiškos ir religinės veiklos principais. Galiausiai, prie partijų prisijungė Lietuvos krikščionių demokratų partija (krikdemai), kurios veikla buvo susijusi su katalikiškos bažnyčios privilegijų išsaugojimu, ir valstiečių liaudininkų partija.
Lietuvos politinėje istorijoje labiausiai rinkėjus į savo pusę paremti sekėsi krikdemams. A. Stulginskio vadovaujama partija valdžioje išsilaikė beveik dešimtmetį.
Kadangi Lietuvoje tarp partijų tvyrojo didelė įtampa, po perversmo didžiausią rinkėjų paramą įgavo A. Smetonos suburta Lietuvos tautininkų sąjunga. A. Smetonai tapus prezidentu Lietuvoje paskelbtas autoritarinis rėžimas.
Dėl kompromisų neradimo, įtampos politikoje partijų egzistavimą ištiko krizė. Partijų nesutarimai ir veikla pradėjo nebetenkinti visuomenės. Galiausiai, politinių partijų veikla buvo uždrausta. Įsikūrė vienpartinė sistema.
Lietuvos politinės istorijos praeityje veikusios partijos atgimė 1988 – 1902 metais. Naujieji partijų lyderiai ir atstovai veikė pagal praeityje veikusių partijų ideologijas bei tradicijas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 38 aktyvios partijos. Didžiausią pasisekimą politikoje turi socialdremokratai, krikdemai ir liberalai.