Vėžinių susirgimų statistika Lietuvoje

vėžio tyrimai

Vėžio formų yra ne viena ir net ne dešimt. Kiekvienam mūsų kūno organui yra priskiriama vis kita vėžio rūšis, kuri nustatoma ir gydoma skirtingais metodais. Tai pat skirtinga ir kiekvienos rūšies vėžio statistika. Vėžio tyrimai skatinami kiekvienam šalies gyventojui metai iš metų, tačiau vis tiek dalis vėžinių susirgimų atrandama jau įsibėgėjusioje stadijoje.

Šiuo metu Lietuvoje apskritai su vėžine liga gyvena net 3 procentai gyventojų, tai yra – apie 100 000 žmonių. Kasmet onkologinėmis ligomis suserga iki 20 000 žmonių. 2012 metų duomenimis iš visų sergančių vėžiu apie 23 tūkst. atvejų su šia liga jau gyvena dešimt ir daugiau metų, o dar prieš dešimt metų tik 13 tūkst. gyventojų sugebėdavo su vėžiu išgyventi tokį ilgą laikotarpį. Tai rodo, jog nors vėžiniai susirgimai nemažėja ir šios ligos išvengti kol kas nėra metodų, sergančiųjų ligos atvejai yra sušvelninami ir efektyviau prailginama gyvenimo trukmė.

Tai reiškia, kad jau anksti pastebėtas vėžio atvejis yra užfiksuojamas, jam taikoma skubi diagnostika, išsamūs vėžio tyrimai ir gydymas, o po to sulaukiama remisijos, kurios metu ligonis gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir privalo nuolatos tikrintis dėl ligos progreso.

Dažniausias vėžinis susirgimas Lietuvoje – tai krūties vėžys tarp moterų, ir prostatos vėžys tarp vyrų. Tačiau mirtingumo prasme pavojingiausias vėžys – plaučių. Jis pasiima daugiausiai ligonių gyvybių, tai yra apie 17 procentų visų onkologinių ligų atvejų.

Lietuvoje medicinos tyrimų laboratorijos atlieka įvairius pirminius vėžį parodančius tyrimus. Pirmiausiai tiriami vėžio žymenys, kurie matomi iš kraujyje esančių molekulių. Šių tyrimų dėka galima iškart nustatyti vyrų prostatos antigenus ir moters kiaušidžių vėžio žymenis. Vėžio žymenys – tai kraujyje esančios molekulės, kurios parodo organizme vykstančius vėžinius procesus.