Žiemą Lietuvos ornitologų draugija toliau skaičiuoja Lietuvoje žiemojančius vandens paukščius. Šie įrašai svarbūs ne tik planuojant žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant vandens paukščių populiacijų gausą Vakarų Paleo-Šiaurės regione. Buhalterinį tvarkymą planuojama atlikti sausio 9-21 d., dėmesys sausio 11-13 d. Jei tuo laikotarpiu niekas netvarko įrašų atskirose vietose, gali būti naudojami vėlesniu ar ankstesniu laikotarpiu surinkti duomenys. Tačiau tikimės, kad aktyviai dalyvaus visuomenės nariai ir kiti paukščiams neabejingi. Paukščiai yra gausiausia ir plačiausiai Lietuvoje paplitusi sausumos stuburinių klasė. Paukščiai gyvena visuose natūraliuose ir urbanizuotuose kraštovaizdžiuose.
Lietuvoje aptikta 401 rūšis (iki 2020). 21 a. 2 dešimtmetyje perėjo 225 paukščių rūšys
Lietuvoje aptikta 401 rūšis (iki 2020). 21 a. 2 dešimtmetyje perėjo 225 paukščių rūšys (iš jų 16 rūšių labai retai), žiemojo 185 rūšys (84 rūšys retai). Nuo 20 a. antros pusės perinčių paukščių sudėtis keitėsi. Nustojo perėti žvyrė, labai retai dabar peri gyvatėdis, kilnusis erelis, didysis erelis rėksnys (ereliai). Pradėjo perėti 31 nauja paukščių rūšis. Nuo 1985 plačiai paplito didysis kormoranas, šių paukščių labai padaugėjo (kormoraniniai). Didėja perinčių gulbių giesmininkių populiacija (gulbės). Pradėjo perėti ir daugėja pilkųjų žąsų ir urvinių ančių (urvinės antys). Nuo 1987 pradėjo perėti jūrinis erelis, 2003 perinčių porų buvo 80, pastaraisiais metais – iki 150. Nuo 1962 plačiau išplito paprastasis kiras, šiek tiek vėliau pradėjo perėti sidabrinis kiras (kiriniai). Nuo 1959 išplito ir pagausėjo pietinių purplelių (karveliniai). Iš rytų plečiasi geltongalvės kielės (kieliniai) ir sodinės nendrinukės (nendrinukės) veisimosi arealas, nuo 1952 paplito remeza. Labai padidėjo svilikėlio populiacija.
Yra keletas ekologinių paukščių grupių
Yra apie 120 rūšių miško ir krūmų paukščių (bukai, vėgėlės, kikiliai, krūmai, ondatros, ereliai, pelėdos, pelėdos, šlepetės, jerubai), apie 20 rūšių pelkių ir pievų, gervės, tetervinai, gelsvieji liežuviai, mea. Apie 10 laukinių paukščių rūšių (voverės, kiaulės, kurapkos, putpelės, pieviniai eraičinai), apie 60 rūšių vandens paukščių (narai, antys, kormoranai, žuvėdros, žuvėdros, migruojantys paukščiai, žvejai, antys, žąsys, gulbės). Bėgant metams rūšių sudėtis keitėsi. Pagal keičiamą buvimo vietą skiriami sėslūs, klajūnai ir migruojantys (traukiantys) paukščiai. Sėslūs paukščiai visus metus gyvena toje pačioje vietoje (naminis žvirblis, kuoduotoji zylė, bukutis, šarka, kurtinys, tetervinas, meletos, pietinis purplelis, naminė pelėda, didysis apuokas). Klajūnai paukščiai, išvedę vaikus, ieško palankesnių maitinimosi sąlygų, todėl klajoja įvairiomis kryptimis (kryžiasnapiai, didysis genys, kranklys, liputis, alksninukas, dagilis, geltonoji starta). Didelė dalis Lietuvos paukščių yra migruojantys, jie išskrenda žiemoti į kitas šalis ar net žemynus. Tikrieji artimi migrantai skrenda žiemoti į Vakarų Europą (dauguma ančių ir kragų, pempė, kirai, dirvinis vieversys, kielės). Tikrieji tolimi migrantai žiemoja Afrikoje (gandrai, šaukštasnapė antis, žuvininkas, gervė, žuvėdros, gegutė, kregždės, paprastoji medšarkė, devynbalsės). Į Lietuvą migruojantys paukščiai parskrenda kovo mėnesį: paprastasis suopis (pirmoje mėnesio pusėje), varnėnas, erelis rėksnys, pempė, dirvinis vieversys (mėnesio viduryje), baltasis gandras, pilkasis garnys, gervė, didysis baublys, pilkoji žąsis, perkūno oželis, laukys, keršulis, paprastasis griciukas, baltoji kielė (antroje mėnesio pusėje); balandžio mėnesį: ausytasis kragas, nendrinė lingė, paprastoji raudonuodegė, slanka (pirmoje mėnesio pusėje), upinis kirlikas, upinė žuvėdra, gegutė, šelmeninė kregždė, žalioji pečialinda, geltonoji kielė (antroje mėnesio pusėje); gegužės mėnesį: čiurlys, žalvarnis, langinė kregždė, volungė, sodinė ir rudoji devynbalsės, didžioji krakšlė, griežlė, paprastoji medšarkė. Riba tarp sėslių, klajūnų ir migruojančių paukščių yra sąlygiška. Dažniausiai migruoja tik rūšies šiaurinė populiacija, pietinė būna sėsli arba klajoja.