Lietuvos vairuotojų pasirinkimas dirbti užsienyje nėra vien „asmeninis sprendimas dėl didesnio atlygio“. Tai platesnė darbo rinkos reakcija į sąlygas, lūkesčius ir tai, kaip greitai keičiasi transporto sektorius Europoje. Vieni išvyksta keliems mėnesiams, kiti – ilgesniam laikui, o dalis nuolat važinėja tarp šalių, rinkdamiesi ten, kur sistema jiems aiškesnė ir prognozuojamesnė.
Tarp kitko, daugelis pradeda nuo paprasto žingsnio – peržiūri, kokių sąlygų siūlo darbdaviai, ir tik tada apsisprendžia; būtent todėl darbo paieškai vis dažniau pasitelkiamos tokios vietos kaip darbo užsieniečiams platforma Gotalent, kur galima pamatyti, ko reikalaujama ir kas realiai siūloma. O tada prasideda svarbiausia dalis: pasverti, kas traukia į užsienį ir ką tai reiškia Lietuvai.
Kas traukia dirbti užsienyje
Svarbiausias veiksnys dažnai nėra pats skaičius atlyginimo eilutėje. Vairuotojams svarbi visa „paketo“ logika: grafikas, poilsis, technikos būklė, pagarba laikui, aiškios taisyklės, problemų sprendimo tvarka.
Dažniausiai minimos priežastys yra šios:
Aiškumas ir prognozuojamumas:
- aiškesni grafikai ir poilsio planavimas;
- konkretūs susitarimai dėl reisų tipo ir darbo krūvio;
- mažiau „siurprizų“ atlygio skaičiavime.
Prie šių punktų verta pridėti: kai žmogus gali planuoti laiką, jis mažiau perdega ir mažiau konfliktuoja su darbdaviu.
Sąlygų kokybė ir technika:
- tvarkingesni vilkikų parkai ir greitesnis remontas;
- aiškesnė pagalba kelyje, mažiau „paliekama pačiam susitvarkyti“;
- daugiau dėmesio saugai ir procedūroms.
Po šio sąrašo esmė paprasta: vairuotojui svarbu jausti, kad jis dirba sistemoje, o ne „nuolat gelbsti situaciją“.
Atlygis ir socialinis saugumas:
- konkurencingesnės pajamos už panašų krūvį;
- aiškesnės išmokos, priedai, kompensacijos;
- didesnis pasitikėjimas, kad susitarimai bus įvykdyti.
Svarbu pabrėžti: net ir nedidelis skirtumas pajamose tampa labai reikšmingas, kai žmogus turi šeimą, paskolas ar nori susikurti finansinį rezervą.
Kodėl Lietuvoje daliai vairuotojų „nebepatogu“ pasilikti
Čia reikia būti sąžiningiems: Lietuvoje transporto sektorius stiprus, įmonių daug, darbo yra. Tačiau vairuotojų trūkumas ir konkurencija su užsieniu reiškia, kad senas modelis („kaip nors susitarsim“, „svarbu išvažiuot“) vis dažniau nebeveikia.
Dažniausios problemos, kurios stumia žmones svarstyti išvykimą:
- neaiškiai aprašomos sąlygos ir per daug „pilkųjų zonų“;
- pernelyg didelis krūvis be aiškios kompensacijos;
- prasta komunikacija ir menkas dėmesys poilsiui;
- ilgas problemų sprendimas (technika, maršrutai, dokumentai).
Tai nereiškia, kad taip yra visur. Bet kai žmogus randa alternatyvą, kur taisyklės aiškesnės, jis natūraliai lygina.
Ką tai keičia Lietuvoje
Vairuotojų išvykimas daro poveikį ne tik pačioms vežėjų įmonėms. Jis „persiduoda“ per visą grandinę: nuo logistikos iki kainų ir paslaugų kokybės.
Pirmiausia, įmonėms kyla spaudimas kelti pasiūlymų patrauklumą. Tai vyksta trimis kryptimis: atlygis, sąlygos ir organizavimas. Verslui tai reiškia papildomas sąnaudas, bet kartu – būtinybę tapti efektyvesniam, nes vien „prispausti“ vairuotoją nebeišeina.
Antra, didėja prastovų rizika. Kai trūksta vairuotojų, dalis reisų nevyksta laiku, o prastova yra brangus dalykas: stovi technika, vėluoja kroviniai, nukenčia klientų pasitikėjimas.
Trečia, keičiasi darbo kultūra. Tai gal net svarbiausia ilgalaikė pasekmė. Vairuotojai vis dažniau renkasi darbdavius pagal:
- tvarką ir pagarbą poilsiui;
- aiškius susitarimus;
- realiai veikiančią komunikaciją;
- technikos būklę ir saugumą.
Po šių punktų svarbu pasakyti: tai sveikas pokytis. Rinka „baudžia“ chaosą ir apdovanoja tvarką.
Ką galima daryti, kad vairuotojai norėtų likti
Stebuklų nėra, bet kryptis aiški: mažiau miglos, daugiau konkrečios tvarkos. Lietuvoje įmonės, kurios investuoja į procesus ir sąžiningą komunikaciją, dažnai laimi net ir konkuruodamos su užsieniu.
Veikia keli paprasti principai:
- aiški atlygio struktūra ir taisyklės raštu;
- realistiški grafikai, gerbiant poilsio logiką;
- greitas techninių problemų sprendimas;
- normalus įvedimas naujokui ir aiškus atsakingas asmuo;
- pagarbus tonas, nes vairuotojas nėra „vien tik resursas“.
Pabaigai
Lietuvos vairuotojų pasirinkimas dirbti užsienyje dažniausiai kyla iš labai praktiškų priežasčių: aiškumo, prognozuojamumo, sąlygų ir finansinio stabilumo. Tai keičia Lietuvą, nes transporto sektorius priverstas persitvarkyti: mažiau improvizacijos, daugiau tvarkos, daugiau konkurencijos dėl žmogaus.
Galiausiai čia veikia paprasta taisyklė: kur vairuotojui aiškiau ir saugiau, ten jis ir renkasi dirbti. Jei Lietuva (ir Lietuvos įmonės) pasiūlys tą patį aiškumą, dalis išvykstančiųjų ne tik liks, bet ir sugrįš.