Dirbant užsienyje dažnai nutinka paprastas dalykas: pajamos ateina viena valiuta, o gyvenimas (ar dalis įsipareigojimų) vyksta kita. Viena dalis pinigų lieka kasdienėms išlaidoms ten, kur gyvenate, o kita keliauja į Lietuvą – nuomai, paskolai, šeimai, taupymui ar investicijoms. Jeigu viską darote „kaip papuola“, per metus galima prarasti apvalią sumą vien dėl nepastebimų skirtumų: kurso, mokesčių ir net pasirinkto pervedimo laiko.
Žemiau – aiški, praktiška sistema, kaip susitvarkyti pinigus taip, kad jie dirbtų jums, o ne bankų antkainiams.
Pirmas žingsnis: susidėliokite, kam iš tikrųjų reikalingi pervedimai
Pirmiausia verta sau atsakyti į du klausimus:
- kiek pinigų turi likti šalyje, kurioje gyvenate (būstas, maistas, transportas, nenumatytos išlaidos);
- kiek pinigų norite reguliariai pervesti į Lietuvą (įsipareigojimai, santaupos, šeima).
Kai tai aišku, sumažėja chaoso. Tuomet pervedimai tampa ne emociniu veiksmu „reikia dabar“, o planuotu procesu.
Danijos pavyzdys: kodėl svarbu suprasti realų perskaičiavimą
Dirbant Danijoje, alga dažniausiai mokama Danijos kronomis. Net jei jūs puikiai orientuojatės kainose vietoje, pinigus planuojant Lietuvoje vis tiek prireikia perskaičiuoti Danijos kronas į eurus, kad suprastumėte, kiek realiai galite skirti paskolai ar taupymui.
Svarbu, kad perskaičiavimas būtų kuo artimesnis realybei. Žmonės neretai žiūri vieną skaičių internete ir tuo remiasi, bet galutinę sumą gali paveikti:
- mokesčiai už pervedimą;
- skirtumas tarp teorinio kurso ir to, kuris taikomas konkrečiam mokėjimui;
- pervedimo laikas (ypač kai pervedama prieš savaitgalį ar šventes).
Todėl planuojant mėnesio biudžetą verta turėti „rezervo“ principą: skaičiuoti ne idealiai, o šiek tiek konservatyviau, kad vėliau nereikėtų dengti trūkumo.
Dažniausios klaidos, dėl kurių pinigai „nuteka“
Didžiausi nuostoliai dažniausiai atsiranda ne dėl vieno didelio mokesčio, o dėl kelių įpročių, kurie kartojasi kas mėnesį. Pavyzdžiui, pervedinėti dažnai mažomis sumomis, nes „taip ramiau“, arba pervesti bet kuriuo metu, nes „čia juk tik pavedimas“.
Prieš sąrašą verta pasakyti paprastai: pinigų tvarkymas yra rutina, o rutina laimi prieš spontaniškumą.
- Dažni maži pervedimai: dažniau reiškia daugiau fiksuotų kaštų ir daugiau progų permokėti.
- Skubėjimas prieš terminus: kai pervedate paskutinę dieną, mažiau galimybių rinktis pigesnį sprendimą.
- Neaiškus tikslas: kai pervedate „kiek išeina“, sunku suvaldyti santaupas ir įsipareigojimus.
- Mokėjimas „eurais dėl patogumo“: kai kuriais atvejais „patogu“ gali reikšti brangiau.
Po šio sąrašo verta pasižiūrėti į savo paskutinius 3 mėnesius: ar jūsų pervedimai buvo planuoti, ar tiesiog reakcija į situaciją.
Kaip susikurti sistemą, kuri veikia kas mėnesį
Patogiausia turėti paprastą schemą, kuri nereikalauja kas kartą iš naujo galvoti.
Pirma – nusistatykite pervedimo dieną. Daugelis renkasi dieną netrukus po algos, kai biudžetas aiškiausias.
Antra – nusistatykite sumą arba taisyklę. Pavyzdžiui, fiksuotą sumą į Lietuvą ir atskirą dalį nenumatytoms išlaidoms vietoje.
Trečia – pasirinkite būdą, kuriuo pervedimas bus paprastas ir prognozuojamas. Čia svarbu, kad sprendimas būtų ne tik pigus, bet ir aiškus, nes klaidos kainuoja. Būtent todėl kasdienėje praktikoje daug reiškia patogus pinigų pervedimas: kai procesas suprantamas, aiškiai matote mokėjimo būseną ir turite tvarkingą įrodymą, kad pinigai išsiųsti ir kur jie nukeliavo.
Kaip mažinti nuostolius per kursą ir mokesčius
Nors kiekvieno situacija skiriasi, yra keli principai, kurie dažnai pasiteisina.
Pirmas principas – pervedinėti rečiau, bet apgalvotai. Jei pervedate kelis kartus per mėnesį, bendrai galite sumokėti daugiau, nei pervedant vieną kartą.
Antras principas – nepalikti visko paskutinei minutei. Kai turite laiko, lengviau pasirinkti sprendimą, kuris tinka jums, o ne tik tą, kuris „spėja šiandien“.
Trečias principas – turėti aiškią pervedimo paskirtį. Tai ypač svarbu, jei pinigus pervedate paskolai ar nuomai, nes vėliau lengviau susigaudyti ir banko išrašuose, ir savo biudžete.
Pabaigai
Alga užsienyje nėra problema. Problema atsiranda tada, kai pinigų srautai paliekami atsitiktinumui. Jei turite aiškų planą, nusistatote pervedimo ritmą ir suprantate, kaip realiai perskaičiuojamos danijos kronos į eurus, sumažinate nuostolius ir įgyjate finansinę ramybę.
Kai procesas tampa rutina ir pasirenkamas patogus pinigų pervedimas, pinigai į Lietuvą keliauja be streso, o jūsų biudžetas tampa nuspėjamas – net jei valiutų santykis per mėnesį šiek tiek pasikeičia.