Keliaudami į dar nepažintas vietas, neretai bijome pasiklysti, todėl į pagalbą dabar mums ateina navigacija, kuri arba yra mobiliajame telefone, arba specialioje navigacijos įrangoje. Dar prieš gerus 15 metų to nebuvo, juk visur keliaudavome žemėlapių dėka, bet modernėjant technologijoms, kartu iš paskos eina ir visa visuomenė. O seniau, juk žmonės net žemėlapių neturėjo, jiems reikėjo patiems ieškoti naujų kelių bei juos kažkaip pažymėti kitoms kartoms. Kartu su ką tik atrastomis vietovėmis atsirado žemėlapis, kuris kas kartą vis pilnėjo. Nuo vienos vietovės iki viso pasaulio, padedant įžymiesiems keliautojams. Todėl įdomu sužinoti, koks gi buvo tas pirmasis žemėlapis, kuris tapo pagrindu naujausioms navigacijos sistemoms.
Seniausias pasaulio žemėlapis yra laikomas „Imago Mundi“, kuris yra atvaizduotas molinėje plokštėje. Šis žemėlapis buvo išraižytas maždaug prieš 600 m. pr. Kr Babilonijoje, tai pasaulio atvaizdas, kurį įsivaizdavo vienas dailininkas. Šis paveikslas, kaip ir daugelis kitų buvo nupieštas pagal tam tikrus religinius atvaizdavimus, kur pačiam centre pavaizduotas yra rojus.
Tyrinėjant žemėlapius mokslininkai atrado, kad žymiausia žemėlapių kūrėjas visgi buvo Ptolemėjas. Nors jo žemėlapių ir nėra daug išlikusių, tačiau savo knygoje „Geografija“ jis aprašė visas savo turimas geografines žinias, geriausiai pažintas vietoves. Būtent šios knygos dėka buvo kuriami ir tobulinami to laikotarpio žemėlapiai. Einant metais žemėlapiai tobulėjo ir tapo realistiškesni, labiau koordinuoti. Geografų pagalba pagaliau buvo nubraižytas šiuolaikiškas pasaulio žemėlapis, kuris nors dar buvo be Antarktidos ir Australijos, bet Žemės plokštuma buvo pavaizduota apvali, o žemynai plokšti. Žinoma, tai buvo 1569 metai ir pasauliui dar buvo kur tobulėti, todėl ateinantys atradėjai bei geografai vėliau sukūrė realų pasaulio žemėlapį, kuris buvo su visais žemynais, masteliais, salomis ir pavadinimais, bei tarnavo ilgą laiką popieriniu variantu.