Viešoji politika (angl. Public policy) egzistuoja, kaip politikos rūšis, kuri sprendžia įvairius administracinio reguliavimo principus. Viešosios politikos tikslas – naudojant įstatymus ir taisykles palaikyti tvarką bei spręsti socialines problemas. Šioje sferoje svarbiausias ne tik sprendimų parengimas, bet ir įgyvendinimas. Ši politikos rūšis gali būti pozityvi arba negatyvi. Negatyvi viešoji politika yra priskiriama tada, kai politinės […]
Šiais laikais, kai politinė sistema intensyviai keičiasi ir darosi vis sunkiau ją suprasti, į pagalbą ateina politikos mokslas. Politologija yra mokslas apie politiką bei valstybės valdymą. Šis mokslas tiria įvairius politinius reiškinius, tokius kaip, partijų susidarymą bei jų veikimą, institucijų darbo principus. Ši edukacinė sritis dažnai dėl savo sudėtingumo yra priskiriama tiksliajam mokslui. Tačiau daugelis
Lietuva, kaip nepriklausoma valstybė turėjo nueiti ilgą politinį kelią, kad būtų pripažinta tarp kitų pasaulio šalių. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas 1918 metais vasario 16 dieną. Prie stiprios politinės sistemos sukūrimo prisidėjo ne tik parlamentai ar signatarai, bet ir tuo metu patriotizmu deganti visuomenė. Tačiau politinio perversmo dėka susikūrė politinės partijos, kurios gyvuoja lyg šių
Paprastai nei įmonės, nei vyriausybė vertybinių popierių neparduoda tiesiogiai individualiems investuotojams. Investicinės bendrovės, bankai, pensijų fondai, draudimo kompanijos, finansų maklerio įmonės ir kitos panašaus pobūdžio finansų institucijos valdo beveik pusę išleidžiamų vertybinių popierių, taip atlikdamos tarpininko vaidmenį tarp individualių investuotojų ir vertybinių popierių emitentų (leidėjų). Finansų tarpininkai padeda suvesti tuos, kurie nori pasiskolinti pinigų (pavyzdžiui