Kad šeimos fotosesija neliktų vieninteliu džiaugsmo įrodymu santuokos institucijoje

Kad šeimos fotosesija neliktų vieninteliu džiaugsmo įrodymu santuokos institucijoje

Po moterų emancipacijos, kai jos išsikovojo ir įgijo lygias teises su vyrais, skyrybų skaičius pradėjo augti. Moterys pradėjo uždirbti tiek pat kiek ir vyrai, o kai kuriais atvejais net ir daugiau. Jos tapo nepriklausomos. Jei seniau būdamos nelaimingos jos nieko nekeisdavo, ar dėl vaiko, ar dėl visuomenės reakcijos toliau gyvendavo kartu, tai dabar tai pasikeitė ir moterys nebijo keisti savo gyvenimo. Ar esate matę skyrybų centrų ir agentūrų reklamas? Toks įspūdis, kad skyrybos gali tapti tikra švente! Vieniems skyrybos uždirba pinigus, o kitiems reiškia didelius pokyčius gyvenime.

Kad ir kaip bebūtų liūdna, tačiau Lietuvos Statistikos departamento duomenys rodo, kad pastaruoju metu kasmet išsiskiria maždaug pusė susituokusių porų. 2011 metų duomeninis Lietuva buvo antra šalis, pagal didžiausią ištuokų skaičių, Nuo 1990 iki 2011 metų Lietuva ir Latvija dalinasi pirmąją ir antrąją vietas. Ištuokų skaičius paskutiniu metu išlieka stabiliai aukštas arba kyla. Taigi, kokios gi priežastys lemia tokius statistinius duomenis? Ką daryti, kad šeimos fotosesija neliktų vieninteliu šviesiu prisiminimu ir džiaugsmo įrodymu santuokos institucijoje, kuri šiais laikais tapo tokia pažeidžiama ir lengvai sugriaunama.

Priežastys įvairios, matyt lekiantis šiuolaikinis pasaulis lemia ne tik pažangą įvairiose srityse, bet ir skyrybų priežastis. Galime tik spėlioti: stresas, triukšmas, depresija, mažas uždarbis, poilsio stoka, taršos poveikis organizmui, atsakomybių našta. Dirgiklių vis daugėja ir mes nebespėjame prisitaikyti ir su išmokti su jais susidoroti, tuomet pasirenkame lengvesnį kelią – skyrybas. Dažnai žmonės gyvendami kartu pamiršta vienas kitą stebinti, džiuginti ir vertinti, jie ima laikyti partnerį savaime suprantamu dalyku, lyg kambarioku – žmogumi, kuris gyvena kartu. Vis dažniau galima išgirsti, kad gyvenimas santuokoje pavadinamas darbu, sunkiu darbu. Ar seniau buvo taip pat?

Ką gi daryti, kad šeimos fotosesija neliktų vieninteliu džiaugsmu santuokoje, o santuokos liudijimas neliktų vieninteliu siejančiu dalyku? Kovokite dėl savo laimingos santuokos! Tačiau ne vienas su kitu, o su neigiamomis emocijos ir pykčiu, kurį dažniausiai jaučiate ne vienas kitam. Ir dažniausiai tai net ne pyktis, o nuovargis ar irzlumas. Būkite empatiški, nesiaiškinkite santykių kai esate įsiplieskę. Nemalonaus pokalbio kulminacijos akimirką protingiausias poelgis – atsitraukimas, pokalbio atidėjimas, jausmų įvardinimas. Galite tiesiog pasakyti: „jaučiuosi susierzinęs, kad Tu manęs nesupranti ir matau, kad Tu manimi dabar nusivylusi, dabar mums būtų naudinga nurimti ir pokalbį pratęsti kai išsisklaidys šitie pilki debesys“. Toks pozityvus sakinys, kuriame nėra nė lašelio pykčio tikrai turėtų užgesinti gaisrą. O tęsiant pokalbį nurimus, prieš siūlant skirtis derėtų pamėginti atgaivinti jausmus ir įžiebti teigiamą kibirkštėlę. Galite pasiūlyti kartu praleisti laiką: kartu pasigaminti ką nors ypatingo, išvykti paiškylauti, pasidaryti smagią teminę šeimos fotosesiją, nebūtinai samdant fotografą, dar geriau – viską darykite patys! Vaikams tai irgi būtų įdomus užsiėmimas. Galite vieni kitiems specialiais dažais išpaišyti veidus, virsti kokiais nors gyvūnais. Nuotraukose mėginkite atspindėti to gyvūno charakterį.

Daugeliui tai gali pasirodyti vaikų žaidimai, tačiau jų ir trūksta mūsų kasdienybėje. Sutuoktiniai turi daug rūpesčių ir atsakomybių, darbe ir namuose. Jiems nelieka nei asmeninio laiko, nei romantiško, intymaus laiko, nei produktyvaus laiko su šeima. Viskas ko Jums reikia – tai juokas kartu ir atviri pokalbiai. Nelaikykite jausmų ir susierzinimų tik sau, išakykite juos, tačiau stenkitės tai daryti konstruktyviai.