Lietuvos jūrų uostas – tai labiausiai nutolęs į šiaurę neužšąlantis rytinės Baltijos jūros dalies uostas. Vakarų Lietuvoje įsikūrusio Klaipėdos miesto jūrų uostas yra svarbiausias ir didžiausias mūsų valstybės transporto centras, kuriame susijungia skirtingų tipų (jūros, sausumos ir geležinkelio) keliai iš rytų ir vakarų.
Šis uostas yra multimodalinis, universalus, giliavandenis. Jame dirba 17 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, vykdomas krovinių gabenimas jūra. Uostas per metus gali perkrauti net iki 60 milijonų tonų įvairių krovinių. Per Klaipėdos uostą eina pagrindinės laivybos linijos į įvairius Europos uostus.
Įvairios logistikos kompanijos krovinių gabenimą jūra vykdo įvairiomis kryptimis. Pagrindinės būtų: Azija (Pietų, Pietryčių, Rytų ir Vakarų Azijos miestai), Šiaurės Amerika (Šiaurinės ir Centrinės Amerikos miestai, Karibai), Pietų Amerika, Europa (Šiaurės, Vakarų, Pietų ir Rytų Europos miestai), Afrika ir Australija ir Okeanija.
Klaipėdos uostas – pirmaujantis konteinerių perkrovinėtojas tarp Baltijos šalių uostų. Šis uostas pasižymi suderinta jūrų ir sausumos transporto veikla, laisvąją ekonomine zona (LEZ), ES trumpųjų nuotolių laivybos tinklu ir kt.
Uoste veikia krovinių ir prekių informacinė sistema KIPIS, kuri paspartina krovinių judėjimą per Klaipėdos uostą, didina jo konkurencinį pranašumą, palengvina logistų darbą. Ši sistema leidžia uoste veikiančioms įmonėms keistis elektroniniais duomenimis krovinių apdorojimo procedūrų metu.
Informacinė sistema LUVIS (laivybos uoste valdymo informacinė sistema) automatizuotai valdo didžiųjų ir mažųjų laivų laivybos procesus uoste, jo rinkliavų apskaitą ir kt.
Krovinių gabenimas jūra iš Klaipėdos uosto yra saugus, nes jo terminaluose, teritorijoje ir akvatorijoje įgyvendinti Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (ISPS). Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2004 bei Direktyvos 2005/65/EB reikalavimai.