Turbūt laikų, kai būtų buvus skaitoma vien lietuviška literatūra taip niekada ir nebuvo: kol dar nebuvo galimybių rinktis Vakarų literatūrą, lietuviai turėjo rinktis rusų spaudą, kai buvo gautas priėjimas prie viso pasaulio leidinių lobyno, pakilo apetitas išbandyti įvairių šalių autorių darbus. Ką jau nekalbėti, kad vyrauja ir populiariosios literatūros „mados“, kurias sekti privalu, tačiau originalia kalba parašytą knygą skaityti toli gražu gali ne visi, todėl išalkusiems literatūros mėgėjams Lietuvoje leidinių asortimentą sudaro vertėjai.
2009 m. verstų spaudinių egzempliorių skaičius siekiė 6 mln. tiražą. Skaičius svyruoja lyginant skirtingų metų duomenis, tačiau tendencijos išlieka panašios: be abejonės pirmauja knygos, verstos iš anglų kalbos, parašytos JAV, Jungtinės Karalystės autorių. Gerokai atsilikę, tačiau, visgi, antrąją vietą užima vokiečiai ir jų kūriniai. Tokia statistika didelės nuostabos nekelia, nes atspindi pasaulio tendencijoms, kuriose, kaip ir daugelyje kitų globalaus pasaulio sričių neabejotinai pirmauja anglų kalba.
Vienareikšmiškai įvertinti verstų knygų populiarumą Lietuvoje sudėtinga, tačiau knygynuose pastebimi ryškūs viršeliai traukia akį. Lietuvių kūriniai dažniau orientuoti į gilų žmogaus vidinio pasaulio analizavimą, kai štai didelė dalis JAV kūrybos vertimų yra paprasto siužeto ir lengvai skaitomi. Šios priežastys lemia ir populiarumą: kai kurie žmonės linkę tiesiog papramogauti ir nenori veltis į sudėtingus parašytų istorijų vingius.
Kita priežastis yra ta, kad išversti kūriniai dažnai yra reklamuojami ir gauna nemažai tiek lietuvių, tiek užsienio recenzentų dėmesio. Pasaulinis žinomumas yra geriausia rinkodara, kuri sužadina skaitytojų smalsumą, ypač kai bestesleriai dažnai yra iliustruojami filmais. Štai kodėl faktas, kad apie 30 proc. lietuvių kalba išleistų knygų yra vertimai, nestebina. Kitavertus, tokiu būdu prisiliečiama prie kitos šalies kultūros, nesvarbu, ar tai populiarieji, ar rimtosios literatūros skaitiniai, kurie praplečia akiratį.