Lietuvos valstybės herbas yra Vytis: raudoname valstybės herbo srityje pavaizduotas baltais (sidabriniais) šarvais apsirengęs raitelis, jojantis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kardą. Su Mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi kabo šalia raitelio kairiojo peties. Žirgo balnas, diržas, vadelės ir odinis diržas mėlyni. Kardo rankena, arklio vadele, balno žiedas ir penki -smailia žvaigždė, makštis ir jojimo striukė Metaliniai sutvirtinimai ir geltonos (auksinės) pasagos. Herbas – tai skiriamasis valstybės, miesto, giminės, luomo ar kitos bendruomenės ženklas, simbolis. Herbai susiformavo ankstyvaisiais viduramžiais kaip skiriamieji ženklai kovos lauke, o visuotinai žinomą formą įgijo riterių turnyruose.
XIV amžiuje Lietuva turėjo pirmuosius aristokratų ir žemės herbus
Lietuvos valstybės herbas Vytis yra viena iš nedaugelio valstybės herbų, kurios simboliką pakeitė kunigaikščio portretinis antspaudas. Manoma, kad pirmasis save ant žirgo pavaizdavo Lietuvos didysis kunigaikštis Alžyras Dasas, tačiau jo antspaudas buvo pritvirtintas prie 1366 m. sutarties su Lenkija ir nebuvo pasigailėtas. Lietuvoje pirmasis raitelis buvo pavaizduotas ant skydo, todėl jam 1388 metais Jogailos brolis, Kernavės kunigaikštis Vygantas suteikė heraldikos laipsnį. Po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties Jogėla ir jo broliai, tapę Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, turėjo net kelis riterio formos portretinius antspaudus. Po 1569 m. Liublino unijos, kai susikūrė bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė, dar vadinta Abiejų Tautų Respublika, oficialiai buvo patvirtintas jungtinis naujos valstybės herbas: keturių laukų skyde buvo įstrižai pakartoti abiejų šalių simboliai – Erelis ir Vytis. XVI a. viduryje lenkų heraldika Lietuvos herbui suteikė „Pogoń, Pogonia, Pogończyk“ vardą. Ieškodamas šiam terminui lietuviško atitikmens, Konstantinas Sirvydas XVII a. nurodė dvi jo reikšmes: „waykitoias“ (jei kalbama apie asmenį) ir „waykimas“ (jei kalbama apie veiksmą).
Kurį laiką nebuvo nustatyta raitelio jojimo kryptis, antspaude pavaizduotas žirgo judėjimas, raitelio rankoje esantis ginklas
1386 m. Sukūrė naują Lenkijos karaliumi tapusios herbą, kurio pirmajame lauke buvo pavaizduotas Lenkiją simbolizavęs erelis, o antrajame – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę simbolizavęs raitelis su ietimi ir dvigubu kryžiumi skyde. Nuo XIV a. pabaigos prasideda Vyčio – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo – istorija. Būtent didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo laikais (1392–1430 m.) raitelis tapo visos jo sukurtos didžiulės valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – herbu. XV a. pradžioje sukurtame didžiojo kunigaikščio Vytauto majestotiniame antspaude vaizduojamas valdovas, apsuptas jam priklausančių žemių herbų, vienoje rankoje laikantis kunigaikščio valdžią simbolizuojantį kalaviją, kitoje iškėlęs skydą su raiteliu, simbolizuojantį valdomą Lietuvos valstybę. XV a. pradžioje nusistovėjo herbo spalvos ir kompozicija. Herbui buvo panaudoti du metalai (auksas ir sidabras) ir dvi svarbiausios viduramžių herbų spalvos – raudona ir mėlyna. Raudona tuomet reiškė materialiąsias, arba žemiškąsias, vertybes: gyvybę, drąsą, kraują, mėlyna – dvasines, arba dangiškąsias, vertybes: dangų, dieviškąją išmintį, protą.
Daugiau nei keturis šimtmečius šaliai atstovavęs Lietuvos herbas buvo panaikintas 1795 m., kai Lietuva daugiau nei 100 metų tapo Rusijos imperijos dalimi
Tačiau istorinis raitelis niekur nedingo. 1845 metais Rusijos imperatorius Nikolajus I jį patvirtino Vilniaus gubernijos valstybiniu herbu, iš tiesų riterio skyde vietoj dvigubo kryžiaus pavaizduotas aštuoniagalvis (stačiatikių) kryžius. XIX amžiuje, įsibėgėjus lietuvių tautiniam judėjimui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas – baltas fonas ir raudonas fonas – tapo lietuvių tautinių siekių simboliu. Lietuvos valstybės herbas XIX amžiuje buvo pavadintas Vyčiu. Manoma, kad terminas „vytis“ atsirado XIX a. viduryje Simono Daukanto sukurtas, šiuo žodžiu jis apibūdino ne heraldiką, o joje pavaizduotą riterį. Mikalojus Akelaitis gali būti pirmasis asmuo, kuris 1884 m. pavadino Lietuvos valstybės herbą. „Aušros“ laikraštyje. Herbas iš pradžių vadintas Vyčiu, kuris atsirado XX a. 1940.